Plagijavimas ir svetimų ideologijų neleistinas pasisavinimas rašto darbuose daugelyje pasaulio šalių yra baudžiamas įvairiomis formomis – nuo piniginių baudų iki baudžiamosios atsakomybės ir kalėjimo. Greito informacijos suradimo ir panaudojimo amžiuje, bet kokio turinio panaudojimas saviems tikslams yra kaip niekada paprastas ir lengvas. Deja, iš to kyla plagijavimo rizikos bei neigiamos to pasekmės. Studentai Lietuvoje iki šiol aktyviai plagijuoja ir perfrazuoja svetimus tekstus, nejausdami per didelės grėsmės. Tačiau, kas dėl to kaltas? Neaiškūs ir neapibrėžti mokymo įstaigų nuostatai? Neatidūs ir atlaidūs dėstytojai? O gal mentalitetas, etikos trūkumas ar pėdsaką palikusios kapitalizmo šaknys Lietuvoje?

Plagijavimas – kultūros išraiška

Iš vienos pusės galime teigti, kad noras plagijuoti kyla iš žmogaus vidinės kultūros. Plagijavimas kartais yra prilyginamas kyšiui, todėl kultūringas ir save gerbiantis žmogus neims ir nesiūlys kyšio, lygiai taip pat, kaip ir neplagijuos. Prieš kelis metus plag.lt vykdyto tyrimo metu buvo nustatyta, jog daugiausiai plagijavimo atvejų yra aptinkama slaviškos kultūros šalyse, tokiose, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina. Žinant, kad Lietuva yra posovietinės santvarkos šalis, rašto darbų plagijavimas galėtų pernelyg nestebinti.

Pasak plag.lt atstovo Chorst Klaus, lietuviai iš prigimties yra konservatyvaus būdo ir yra linkę būti nepastebėti.

„Galima būtų daryti prielaidą, jog daugelis įsivaizduoja, kad plagijuoti darbai niekam neužklius, jų niekas nepastebės, o ir pats plagijavimas – joks čia nusikaltimas. Tačiau vertinti reikia ir tai, jog kartos keičiasi ir per 30 metų nepriklausomybės pažanga šioje srityje turėjo pakreipti svarstykles į teigiamą pusę, tačiau, deja, taip neįvyko“, – teigia C.Klaus.

Suvokimas, atsakomybė ir pažangios sistemos

Dar viena priežastis, kodėl plagijavimo lygis Lietuvoje yra toks aukštas, galimai yra plagijavimo, kaip problemos, pateikimas visuomenėje. Daugelis išsilavinusių žmonių net nežino, kad plagiavimas turi ne vieną formą ir tai nėra tik teksto nurašymas iš tam tikro šaltinio. Duomenų falsifikavimas, citatų iškraipymas ar perfrazavimai taip pat patenka į plagijavimo rėmus, todėl žmogus plagijuoti gali net ir nepiktybiškai. Plagiato tikrinimo sistemos, tokios, kaip plag.lt, padeda aptikti skirtingas plagijavimo rūšis, todėl tikėtina, kad jei jos būtų naudojamos reguliariai, plagijavimo mąstą pavyktų sumažinti per ganėtinai trumpą laiką.

„Plagijavimo sąvokos apibrėžimas taip pat turėtų būti aiškiai pateiktas ne tik švietimo įstaigų etikos kodeksuose, bet ir Lietuvos įstatymuose, o už tokius pažeidimus būtų skiriama atsakomybė. Vis dėlto, kova su plagijavimu turėtų prasidėti ne nuo gąsdinimų, bet nuo vidinio žmonių įsitikinimo ir suvokimo, kad plagijavimas yra kenksmingas ne tik mokslo bei įgyjamų žinių kokybei, bet ir išsilavinimui“, – apie galimų pokyčių kryptis dėsto C.Klaus

Ateitis teikia vilties

Vis tik, pernai plag.lt atliko tyrimą, kuriuo nustatė, jog lietuviai jau yra vieni iš daugiausiai dokumentų tikrinančių europiečių. Vienam studentui tenkančio plagiato tikrinimo skaičius yra vienas aukščiausių – jis siekia 4‘400 užklausų vienam milijonui gyventojų. Pavyzdžiui, Italijoje šis skaičius siekė vos 1’000, Ispanijoje – 1’700. Iš to galime spręsti, kad studentai Lietuvoje rūpinasi savo rašomų darbų originalumu. Ir nors tai, bent jau kol kas, plagijavimo lygio nesumažina, tačiau teikia vilties, jog kalbėjimas, problemos iškėlimas ir sprendimų ieškojimas netrukus taps svarbių pokyčių dalimi ne tik visoje Lietuvos švietimo sistemoje, bet ir mūsų pačių kultūroje.